NUSILPUSIEMS LIGONIAMS

Nusilpusių ligonių mityba

Nusilpę ligoniai dėl prastos mitybos netenka svorio, jų organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos šalyse vienam iš 4 ligoninėje gulinčių pacientų nustatomas arba gresia mitybos nepakankamumas. Negaudami su maistu visų būtinų medžiagų, ligoniai lėčiau ir sunkiau sveiksta, be to, tai didina komplikacijų riziką ir jų dažnumą, ir galiausiai visa tai ilgina sveikimo procesą.

Aptarsime įvairius nusilpusių ligonių atvejus ir jų mitybos rekomendacijas.

I     Nusilpę ligoniai vaikai

Mitybos tikslas. Sergančių nusilpusių vaikų mitybos tikslas ir ypatumas – kad jiems maisto medžiagų ir energijos reikia ne tik organizmui sveikti, gyti, gyvybinėms funkcijoms užtikrinti, palaikyti ir atkurti, komplikacijoms išvengti, bet ir augti.

Kalorijų poreikis. Sveikiems vaikams kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis nustatytas 1999 m. lapkričio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.510 (1 lentelė). Individualus energijos poreikis apskaičiuojamas kiekvienam ligoniukui atskirai. Tai turi padaryti gydytojas. Kadangi sunkios ligos, tokios kaip inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, traumos ar operacijos, nudegimai gali ištikti bet kokio amžiaus vaiką, būtina, kad mityba užtikrintų jo normalų augimą ir vystymąsi, todėl itin svarbu, kad vaikas gautų pakankamą kalorijų kiekį.

Tikslus vaikų paros energijos poreikis (PEP) apskaičiuojamas pagal formulę: PEP = PMA x (FAF + SF – 1) x AuF x TF.

PMA – pagrindinė medžiagų apykaita, kuri taip pat skaičiuojama pagal formules atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį.

FAF – fizinio aktyvumo faktorius (1,1–1,4).

SF – streso faktorius (1,3–1,5).

AuG – augimo faktorius (1,1–1,4).

TF – temperatūros faktorius (1,0–1,4).

Kaip matome, kiekvienas iš faktorių gali padidinti vaiko kalorijų poreikį. Taigi sergant dažnai kalorijų poreikis padidėja.

Maistinių medžiagų poreikis. Sergantis vaikas turi gauti visų organizmui būtinų medžiagų, ne tik svarbiausių – baltymų, angliavandenių, riebalų, bet ir vitaminų, mineralų, skaidulų ir kitų biologiškai veiklių medžiagų. Sveiko vaiko dienos racioną turėtų sudaryti 12–15 proc. baltymų, 25–30 proc. riebalų ir 55–62 proc. angliavandenių. Sergant proporcijos ir kiekiai gali kisti, ir tai priklauso nuo ligonio būklės, ligos. Kadangi visų ligų mechanizmas susijęs su padidėjusiu baltymų ir energijos eikvojimu, sergantiesiems dažnai skiriama didesnio kaloringumo ir daugiau baltymų turinti dieta.

Kodėl sergant reikia daugiau baltymų? Todėl, kad baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga, dalyvaujanti visuose gyvybiniuose procesuose. Be to, iš baltymų gaminamos apsauginės medžiagos. Dėl baltymų trūkumo sumažėja organizmo gebėjimas reaguoti į dirgiklius, galimybės atkurti ligos pažeistus audinius, normalizuoti funkcijas, silpnėja galimybės prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, mažėja atsparumas stresams. Taigi sergant padidėja baltymų poreikis.

Sergantys, nusilpę vaikai dažnai neturi apetito. Nereikėtų vaiko maitinti per prievartą, tačiau, iš kitos pusės, reikėtų stengtis siūlyti kuo įvairesnį, lengvą, neriebų maistą. Stebėti, ar vaikas pakankamai vartoja skysčių. Sergant gerti rekomenduojama dažnai po nedaug. Be abejo, konkrečios dietos parinkimas priklauso nuo vaiko ligos, būklės, ir dėl to reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jei vaikas su maistu negauna pakankamai visų būtinų medžiagų, galima pasiūlyti specialius mitybos papildus, padedančius praturtinti įprastinį maistą. Jei vaiko būklė sunki, gydytojas gali paskirti enterinį (per zoną į virškinamąjį traktą) arba parenterinį (intraveninį) maitinimą.

1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos sveikiems vaikams

Amžius Lytis Energija, kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g
1–3 m. 1400 45 50 193
4–6 m. 1700 55 60 235
7–10 m. 2300 65 66 294
11–14 m. Berniukai 2420 75 80 350
11–14 m. Mergaitės 2200 70 75 311
15–18 m. Berniukai 2890 95 93 396
15–18 m. Mergaitės 2400 80 85 329

*Mineralinių medžiagų ir vitaminų normas vaikams rasite 1999 m. lapkričio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr.510.

II     Nusilpę darbingo amžiaus ligoniai

Mitybos tikslas. Padėti atkurti prarastas organizmo funkcijas, audinius, vengti komplikacijų, kad ligonis greičiau grįžtų į sveikųjų gretas (jei tai įmanoma ir po ligos žmogus nelieka neįgalus).

Kalorijų poreikis. Kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo ūgį, svorį, amžių, lytį, fizinį aktyvumą ir ligas, reikia suvartoti skirtingą kalorijų kiekį. Sveikų žmonių kalorijų, maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų poreikiai patvirtinti 1999 m. lapkričio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.510.

Individualiam kalorijų poreikiui apskaičiuoti naudojamos specialios formulės, pvz., Haris Benedict arba pagal kūno masės indeksą. Skaičiuojama, kad bazinei energijos apykaitai reikia apie 1500 kcal (20–30 kcal kilogramui kūno masės). Kaip jau minėta, kalorijų poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, kuris skirstomas į 4 grupes. Labai mažas aktyvumas: koeficientas 1,2. Šiai grupei priskiriami tokie darbai, kaip mezgimas, automobilio vairavimas, rašymas. Mažas aktyvumas (kai nedaug vaikštoma, mašininkės, pardavėjo, mokytojo darbas): koeficientas 1,3. Vidutinis aktyvumas (daugiau vaikštoma, sėdima retai, namų ruošos, sodininko, staliaus, medicinos sesers darbai): koeficientas 1,5. Didelis aktyvumas (sunkus darbas statybose, žemės ūkyje, miškininkystėje): koeficientas 2,0. Labai didelis aktyvumas (sportininkų veikla, plaukimas, krepšinis, tenisas, bėgimas): koeficientas 2,7. Taigi, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą, bazinę energijos apykaitą reikia dauginti iš atitinkamo koeficiento. Tačiau energijos eikvojimas priklauso ir nuo amžiaus: nuo 25 iki 35 m. energijos eikvojimas sumažėja apie 3 proc., senstant mažėja toliau.

Kitoks kalorijų poreikis sergant. Dažnai sergant kalorijų poreikis padidėja, nes žmogaus organizmas turi turėti pakankamai jėgų, kitaip sakant, kalorijų kovoti su liga. Daugiau kalorijų reikia, kad būtų atkurtos prarastos funkcijos, kad greičiau vyktų ląstelių, audinių atsinaujinimo procesai, kt. Be to, sergant daugiau kalorijų išeikvojama, pvz., dėl pasunkėjusio kvėpavimo, aukštos temperatūros, gyjant žaizdoms, pooperaciniams pjūviams, dėl pagreitėjusių medžiagų apykaitos procesų ar kitų priežasčių.

Standartiškai kalorijų poreikis ligoniams skaičiuojamas taip: 1 kcal/kg/per valandą, ir šis skaičius gali būti papildomai dauginamas iš tam tikrų koeficientų, t.y. atsižvelgiant į stresinius faktorius. Pavyzdžiui, dienos kalorijų poreikis sergant gali padidėti trečdaliu (30 proc.), jei stresas (liga) vidutinio sunkumo, arba 50–10 proc., jei stresas (liga) sunkus, pvz., kai pacientas nudegęs, po sunkių traumų ar operacijų, kt. Taip pat kalorijų poreikis didėja esant aukštai temperatūrai: 1 °C pakilusi temperatūra padidina paros energijos ir baltymų poreikį 10 proc. Taigi sergantiems, nusilpusiems ligoniams kalorijų poreikis dažnai yra didesnis negu sveikiems. Tačiau tai, kiek kalorijų reikia sergančiajam, gali nustatyti tik gydytojas.

Maistinių medžiagų poreikis. Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Svarbiausios jų – angliavandeniai, baltymai, riebalai, taip pat vitaminai, mikroelementai, skaidulinės medžiagos. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, riebalai turi sudaryti 28–32 proc. raciono kaloringumo (iš jų sočiosios riebiosios rūgštys mažiau kaip 10 proc., nesočiosios – 20 proc.), angliavandeniai – 55–62 proc., baltymai – 10–15 proc., o skaidulinės medžiagos – 30 g per parą.

Sergančiojo mityba remiasi tais pačiais principais, kaip ir sveiko, tik, atsižvelgiant į ligos ypatumus ir negalavimų pobūdį, koreguojamas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mikroelementų ar skaidulų kiekis ir derinys maiste. Kadangi sergant didėja kalorijų arba energijos poreikis, o svarbiausias energijos šaltinis yra baltymai, dėl to ligoniams dažnai skiriama daugiau baltymų turinti dieta. Dažnai baltymų trūksta ligoniams po operacijų, traumų, sergantiems inkstų ligomis, patyrusiems nudegimus, kt. Kai baltymų trūksta, nyksta raumenys, blogiau gyja žaizdos, ligonis yra mažiau atsparus infekcijoms.

III     Nusilpę pensinio ir pagyvenusio amžiaus ligoniai

Mitybos tikslas. Užtikrinti greitesnį sveikimą, komplikacijų ir ligos progresavimo stabdymą, geresnę vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Maistinių medžiagų ir kalorijų poreikis. Metams bėgant lėtėja medžiagų apykaita, mažėja raumenų masė, kaulų tankis. Dėl mažesnio fizinio aktyvumo ir lėtesnės medžiagų apykaitos mažėja ir kalorijų poreikis, tačiau maistinių medžiagų poreikiai išlieka tie patys. Sergančiojo vyresnio amžiaus žmogaus, kaip ir darbingo, mityba turi būti visavertė, subalansuota, o dieta sudaroma atsižvelgiant į ligos ypatumus ir negalavimų pobūdį, koreguojant baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mikroelementų ar skaidulų kiekį ir derinį maiste. Kadangi bet kokiame amžiuje sergant didėja kalorijų arba energijos poreikis, o svarbiausias energijos šaltinis yra baltymai, dėl to ligoniams dažnai skiriama daugiau baltymų turinti dieta. Dažnai baltymų trūksta ligoniams po operacijų, traumų, sergant inkstų ligomis, patyrus nudegimus, kt. kai baltymų trūksta, nyksta raumenys, blogiau gyja žaizdos, ligonis yra mažiau atsparus infekcijoms.

Taip pat svarbu užtikrinti ir visų kitų būtinų medžiagų reikiamus kiekius, kurie nustatomi kiekvienam ligoniui atsikritai, atsižvelgiant į ligą. Seniems žmonėms patariama valgyti tokius produktus, kurių virškinimas reikalauja mažiau fermentų, t.y. mažiau valgyti bulvių, duonos, rūkytų produktų, gyvulinės kilmės riebalų ir pan. Daugiau skaidulinio maisto. Tačiau vėlgi atsižvelgiama į ligą. Atsižvelgiant į ligą rekomenduojamas ir skysčių kiekis. Sergant inkstų ligomis, širdies nepakankamumu skysčių reikėtų vartoti mažiau. Apskritai maistas turėtų būti ruoštas garuose, troškintas ar virtas. Didžiausią dalį gyvulinių produktų turėtų sudaryti vištiena ir žuvis. Druskos (natrio) reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 3 g per dieną. Taip pat stengtis dėti mažiau cukraus. Vyresnio amžiaus žmonės su maistu turėtų gauti pakankamai kalcio, kalio, vitamino D, kt. Jei jiems yra rijimo sutrikimų, rekomenduojama gaminti skystesnį maistą arba vartoti specialių medicininės paskirties maisto produktų.

IV     Nusilpę ligoniai po operacijų

Mitybos tikslas. Užtikrinti greitesnį ligonio sveikimą, sumažinti komplikacijų riziką, pagerinti gyvenimo kokybę, paspartinti sugrįžimą į visavertį gyvenimą.

Kalorijų poreikis. Dažnai po operacijų kalorijų poreikis padidėja, nes žmogaus organizmas turi turėti pakankamai jėgų, kitaip sakant, kalorijų kovoti su liga. Daugiau kalorijų reikia, kad būtų atkurtos prarastos funkcijos, kad greičiau vyktų ląstelių, audinių atsinaujinimo procesai, kt. Be to, sergant daugiau kalorijų išeikvojama, pvz., dėl pasunkėjusio kvėpavimo, aukštos temperatūros, gyjant žaizdoms, pooperaciniams pjūviams, dėl pagreitėjusių medžiagų apykaitos procesų ar kitų priežasčių.

Standartiškai kalorijų poreikis ligoniams skaičiuojamas taip: 1 kcal/kg/per valandą, ir šis skaičius gali būti papildomai dauginamas iš tam tikrų koeficientų, t.y. atsižvelgiant į stresinius faktorius. Pavyzdžiui, dienos kalorijų poreikis sergant gali padidėti trečdaliu (30 proc.), jei stresas (liga) vidutinio sunkumo, arba 50–10 proc., jei stresas (liga) sunkus, pvz., kai pacientas nudegęs, po sunkių traumų ar operacijų, kt. Taip pat kalorijų poreikis didėja esant aukštai temperatūrai: 1 °C pakilusi temperatūra padidina paros energijos ir baltymų poreikį 10 proc. Taigi sergantiesiems, nusilpusiems ligoniams kalorijų poreikis dažnai yra didesnis negu sveikiems. Tačiau tai, kiek kalorijų reikia sergančiajam, gali nustatyti tik gydytojas.

Maistinių medžiagų poreikis. Po virškinamosios sistemos organų operacijų nepakankama mityba nustatoma apie 40 proc. pacientų, taip pat ji dažna sergant onkologinėmis virškinamosios sistemos ligomis. Problema yra ir ligonių mityba iki operacijos. Kažkodėl dauguma jų klaidingai galvoja, kad pieš operaciją 1–2 dienas reikia badauti. Tačiau naujausi mokslo duomenys skelbia, kad skaidrių skysčių reikia nevartoti tik 2 val. prieš operaciją, o kieto maisto – apie 6 val.

Sergančiojo mityba remiasi tais pačiais principais, kaip ir sveiko, tik, atsižvelgiant į ligos ypatumus ir negalavimų pobūdį, koreguojamas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mikroelementų ar skaidulų kiekis ir derinys maiste. Kadangi sergant didėja kalorijų arba energijos poreikis, o svarbiausias energijos šaltinis yra baltymai, dėl to ligoniams dažnai skiriama daugiau baltymų turinti dieta. Dažnai baltymų trūksta ligoniams po operacijų, traumų, sergant inkstų ligomis, patyrus nudegimus, kt. Kai baltymų trūksta, nyksta raumenys, blogiau gyja žaizdos, ligonis yra mažiau atsparus infekcijoms.

V     Sunkūs nusilpę ligoniai (sergantieji demencija, Alzheimerio ir Parkinsono liga, psichikos ligomis, patyrę insultą)

Mitybos tikslas. Užtikrinti nuolatinį organizmo aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis ir taip padėti ligonio kovoti su liga, stabdyti ligos progresavimą, pagerinti jo savijautą.

Kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis. Sirgdami sunkiomis ligomis dėl prastos mitybos arba apetito praradimo ligoniai dažnai netenka svorio arba raumenų masės. Be abejo, tai turi neigiamos įtakos jų sveikatai, galimybėms pasirūpinti savimi. Ligoniai silpsta, jiems tampa sunku vaikščioti, nes jaučiasi praradę jėgas. Be to, sunkiems ligoniams, sergantiems Alzheimerio ar Parkinsono liga, jėgoms palaikyti normalaus maisto dažnai nepakanka. Tokiais atvejais rekomenduojama dietą papildyti baltyminiais ir kaloringais priedais. Taip ligoniai suvalgo mažiau maisto, tačiau gauna daugiau kalorijų, vertingų maistinių medžiagų, ir tai teigiamai atsiliepia jų sveikatai, savijautai.

Kai sunkių ligonių, sergančių Alzheimerio, Parkinsono ligomis, patyrusių insultą, mityba rūpinasi artimieji, jie turėtų stebėti, kaip veikia ligonių virškinamoji sistema. Jei vargina vidurių užkietėjimas, ligonis turėtų valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto (šviežių vaisų ir daržovių, rūpaus malino duonos gaminių, kt.). Jei su maistu ligonis negauna visų būtinų medžiagų, pasitarus su gydytoju, galima duoti specialių maisto papildų, kurie gali padėti ligoniui kompensuoti baltymų, skaidulų ar kitų reikiamų medžiagų stygių. Jei po insulto ligoniui sunku ryti, jam turėtų būti paruoštas specialus maistas, skystesnės konsistencijos, papildytais visomis reikalingomis medžiagomis.

VI     Nusilpę ligoniai, sergantys onkologinėmis ligomis

Mitybos tikslas. Sumažinti nepageidaujamų poveikių ir komplikacijų riziką, kad ligonis lengviau pakeltų gydymą, skatinti jo sveikimą ir ilginti gyvenimo trukmę.

Kalorijų poreikis. Sergantiesiems vėžiu rekomenduojama vartoti daugiau kalorijų, ypač baltymų. Organizmo, kuriame vyksta navikiniai procesai, energijos ir baltymų poreikis yra daug didesnis negu sveiko. Sergant vėžiu sparčiau vyksta oksidaciniai procesai, dėl kurių didėja žalingų laisvųjų radikalų kiekis. Todėl sergantiesiems labai svarbu gauti būtinų organizmui maistinių medžiagų, kurios padėtų kovoti su liga, paspartintų atsinaujinimo procesus, stiprintų imuninę sistemą. Daugiau kaloringo ir baltymingo maisto sergantiesiems onkologinėmis ligomis rekomenduojama valgyti ir dėl to, kad tokie ligoniai dažnai netenka daug svorio, todėl blogiau toleruoja gydymą, lėtėja sveikimo procesas, prastėja savijauta.

Maistinių medžiagų poreikis. Atsižvelgiant į naviko lokalizaciją, gydymo būdą, maistinių medžiagų poreikiai gali būti skirtingi. Kai kuriais atvejais gydytojas gali patarti vengti tam tikrų produktų. Pvz., mažiau valgyti skaidulinio maisto, nes jis gali skatinti viduriavimą, kelti skausmą kramtant.

Sergant vėžiu dažnai sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimo procesas, įtakos tam turi ir virškinamosios sistemos pažeidimai. Padėti gali specializuoti kalorijomis ir baltymais papildyti maisto priedai, produktai, kurie lengvai pasisavinami ir užtikrina organizmo aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis, nors porcijos gali būti ir nedidelės. Visais atvejais dietą kiekvienam individualiai parenka gydytojas dietologas.

VII     Nusilpę neįgalūs ligoniai

Mitybos tikslas. Užtikrinti organizmo aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis, siekiant pagerinti ligonio savijautą, stabdyti ligos progresavimą, komplikacijų atsiradimą.

Kalorijų ir maistinių medžiagų poreikis. Dietą gydytojas rekomenduoja atsižvelgęs į ligą, nes sergantiesiems vienomis ligomis tam tikros medžiagos gali tikti, o kitomis – ne. Dieta sudaroma individualiai.

Tinkama mityba labai svarbi ir kai ligonis guli ant patalo ar yra neįgaliojo vežimėlyje. Tokiam ligoniui būtina gauti pakankamai baltymų, angliavandenių, mineralų, mikroelementų ir kalorijų. Nustatyta, kad pragulos sparčiau susidaro, jei ligonio organizmas stokoja vitamino C ir cinko. Taip pat pragulos lengviau formuojasi, kai ligonis netenka svorio. Jautresnis tampa ir gulinčio ligonio virškinamasis traktas, ligonis gali stokoti apetito, jį gali kankinti vidurių užkietėjimas. Pagal ligonio būklę turėtų būti derinamas ir maistas. Kol ligonis pajėgia, reikėtų stengtis, kad jis valgytų pats. Jeigu yra rijimo sutrikimų, maistas turėtų būti ruošiamas skystesnės konsistencijos arba galima pasiūlyti specialiai sukurtų medicininės paskirties maisto produktų, kurie specialiai skirti ligoniams, kurie dar pajėgia valgyti patys.

Slaugomų ligonių, tarp jų ir vaikų, maitinimas per burną turėtų būti užtikrinamas kuo ilgiau.

Tinkama slaugomo ligonio mityba turi didžiulę įtaką atsigavimui po ligos, sveikimo procesui.

Slaugomi ligoniai dažnai jaučiasi vieniši. Todėl jiems labai svarbi namų aplinka ir namiškių buvimas šalia. Kartu jie nori jaustis saugūs, nori būti reikalingi, dalyvauti šeimos gyvenime, kartu aptarti kasdieninius reikalus. Bendri pietūs už vieno stalo – svarbus ritualas, kuris padeda suvienyti šeimos narius. Tad jeigu sergantysis pajėgia valgyti pats, reikėtų stengtis, kad jis sėdėtų kartu su visais šeimos nariais už bendro stalo.

„Tonusline“ mitybos klinika slaugomiems ligoniams sukūrė specialius medicininės paskirties maisto produktus.

Nusilpusiems ligoniams papildomai rekomenduojami „Tonusline“ mitybos klinikos maisto ir kalorijų papildai, praturtinti baltymais ir kalorijomis, padėsiantys ligoniui ne tik susigrąžinti jėgas, bet ir greičiau sveikti.