Ligonių mitybos ypatumai

Sergančio žmogaus mityba grindžiama tais pačiais principais, kaip ir sveiko. Tai reiškia, kad jis turi gauti visų būtinų maisto medžiagų, tik jų kiekiai turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į ligos pobūdį. Be to, mityba gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei produktai yra tinkamai parinkti ir apdoroti. Ligoniai dažnai neturi apetito, atsisako valgyti, nes jiems sunku ryti, kramtyti. Kaip jiems padėti? Kokių maistinių medžiagų galbūt daugiau reikia sergantiesiems sunkiomis ligomis?

Slaugant ligonius, labai svarbu atkreipti dėmesį į baltymų, skaidulų, cukraus vartojimą.

Baltymų svarba organizmui

Visi žino, kad maždaug 80 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Tačiau turbūt ne visi įsivaizduoja, kad antroji pagal kiekį medžiaga organizme yra baltymai.

b46b71ac-d9e8-4742-acb1-ff1cc6029580

Baltymai – tai iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės, kurios sudaro gyvybės pagrindą, nes yra pagrindinė ląstelių ir audinių statybinė medžiaga. Baltymai atlieka įvairias ir svarbias funkcijas.

Pirmiausia jie atlieka struktūrinį vaidmenį, nes įeina į ląstelių ir audinių sudėtį, jų dėka formuojasi ląstelių ir audinių griaučiai. Baltymai atlieka apsauginę funkciją, nes dalyvauja kraujo krešėjimo procese ir taip apsaugo nuo nukraujavimo, o, patekus į organizmą žalingoms medžiagoms, suformuoja specialius imuninius baltymus, vadinamuosius antikūnus, kurie jas nukenksmina. Taigi baltymų trūkumas gali sukelti antikūnų gamybos, kitus imuniteto sutrikimus. Baltymų dėka įvairios medžiagos pernešamos iš kraujo į audinius (pvz., deguonis, kraujo riebalai – lipidai, kt.). Baltyminiai katalizatoriai, vadinamieji fermentai, spartina cheminių reakcijų, vykstančių ląstelėse, eigą.

Taigi jie itin svarbūs žmogaus organizmui. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų teigimu, žmogui per parą rekomenduojama suvalgyti 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio.

Tai galima lengvai apskaičiuoti: jei sveriate 70 kg, jums per dieną patartina suvartoti 56 g baltymų. Baltymų yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau jų kiekiai juose skirtingi.

baltymu lentele

Šaltinis: www.megaukismaistu.lt

Plačiau sužinoti, kiek kuris maisto produktas turi baltymų, galite čia.

Taigi, kad gautų reikiamą baltymų dienos normą, ligoniai per dieną turi suvalgyti, pavyzdžiui, visą pakelį želatinos arba visą pakelį kietojo parmezano sūrio, o tai praktiškai neįmanoma. Tokiu atveju į pagalbą medikai rekomenduoja pasitelkti specialios medicininės paskirties maisto produktus.

Kodėl taip svarbu sergančiajam užtikrinti reikiamą baltymų kiekį?

Baltymai sudaryti iš 20 aminorūgščių, kurių sudėtis ir išsidėstymas skirtingose baltymų molekulėse labai įvairus. Aminorūgštys skirstomos į nepakeičiamąsias, t.y. kurių organizmas negamina, ir pakeičiamąsias, kurias organizmas sintetina. Trūkstant bent vienos iš aminorūgščių, sutrinka medžiagų apykaitos procesai.

Mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų, todėl jų turėtume pakankamai gauti su maistu. Priešingu atveju, medikų teigimu, gali pablogėti kepenų, vidaus sekrecijos liaukų, žarnyno gleivinės ir kraujodaros organų veikla. Be to, baltymų apykaitai svarbios ir kitos maisto medžiagos: pvz., angliavandeniai taupo baltymus, o kai trūksta vitaminų, jie greičiau skyla.

Kodėl sergant sunkiomis ligomis dažnai rekomenduojamas labiau kaloringas ir daugiau baltymų turintis maistas? Todėl, kad dėl baltymų trūkumo sumažėja organizmo gebėjimas reaguoti į dirgiklius, galimybės atkurti ligos pažeistus audinius, normalizuoti funkcijas, silpnėja galimybės prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, mažėja atsparumas stresams. O juk kiekviena liga, juolab sunki, – didelis stresas organizmui. Taigi, kaip jis kovos su liga, priklauso ir nuo to, ar bus tinkamai aprūpinamas ir baltymais, ir visomis kitomis būtinomis medžiagomis, ar gaus pakankamai kalorijų, t.y. energijos šiai kovai. Būtent skystas baltyminis maistas lengvai pasisavinamas ir padeda ne tik visiems organizmo atkūrimo procesams, bet ir pragulų profilaktikai, taip pat spartesniam jų gijimui, jeigu pragulos jau susidarė.

Skaidulų svarba mūsų organizmui

Maistinės skaidulos – ypač vertinga maistinių medžiagų dalis, jos suskaldomos storosios žarnos mikrofloroje, bet neskaldomos virškinamajame trakte.

Quinoa

Skaidulinės medžiagos būna netirpios vandenyje (hemiceliuliozė, ligninas, celiuliozė) ir tirpios vandenyje. Vandenyje netirpios maistinės skaidulos:

- Skatina žarnyno peristaltiką ir motoriką, taigi apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo;

- Padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje;

- Padeda reguliuoti gerąjį ir blogąjį cholesterolį;

- Palengvina virškinimą ir maisto pasisavinimą, žmogus greičiau pasijungta sotus, nes skaidulinės medžiagos tarsi išbrinksta skrandyje, taip padidindamos maisto tūrį ir sukeldamos sotumo pojūtį.

Rekomenduojama per parą suvartoti apie 25–30 g skaidulinių maisto medžiagų.

Daugiausiai skaidulų yra kviečių sėlenose, sėmenyse, petražolėse, kmynuose, džiovintose figose.

Plačiau sužinoti, kiek kuris maisto produktas turi skaidulų, galite čia.

Taigi, kad gautume reikalingą kiekį skaidulinių medžiagų, turėtume suvalgyti, tarkime, daugiau nei 100 g sėmenų per dieną, o tai ne tik sveikam, bet ir sergančiajam sunkiai įmanoma, ypač kad dauguma sergančiųjų turi specifinių mitybos poreikių ar sutrikimų. Tokiu atveju specialistai rekomenduoja specialios medicininės paskirties maisto produktus.

Apetito nebuvimas. Žmonės, sergantys vėžiu, Alzheimerio, Parkinsono liga ar kitomis sunkiomis ligomis, po operacijų neretai praranda apetitą. Jiems sunku prisiversti valgyti, dažnai pasikeičia skonio pojūtis, išnyksta potraukis patiekalams, kurie anksčiau buvo mėgstamiausi. Maistas atrodo beskonis arba net turintis „metalo“ prieskonį. Dažnai ligoniai valgo labai nedaug arba net visiškai negali nuryti nė kąsnelio. Nesužadina apetito ir depresija, kuri yra daugelio sunkiu ligų palydovas. Blogas ligonio apetitas, tai, kad jis negauna visų būtinų maisto medžiagų, labai jaudina artimuosius. Kaip ligoniui padėti, kad jo mityba būtų visavertė? Pirmiausia slaugantieji turėtų suprasti, kad apetito praradimas – tai ligos pasekmė. Siekdami paskatinti valgyti, jie turėtų stengtis ruošti kuo įvairesnį maistą, klausti ligonio, ko jis pageidauja, atsižvelgti į jo norus ir niekada nereikalauti valgyti per prievartą. Taip pat stengtis, kad kvapai iš virtuvės nepasiektų ligonio, nes neretai ir jie gali išprovokuoti vėmimą ar pykinimą arba sukurti sotumo iliuziją. Dažnai slaugomi ligoniai ir jų artimieji susiduria su keletu problemų: sunkiai sergančius ligonius, taip pat slaugomus vaikus dažnai vargina tokie mitybos sutrikimai, kaip disfagija arba pasunkėjęs rijimas, svorio netekimas, virškinimo sutrikimai (vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, maisto netoleravimas, kt.), dehidratacija. Kaip padėti kiekvienu atveju?

Disfagija. Pasunkėjęs rijimas, arba disfagija, dažniausiai apibūdinamas kaip stringantis stemplėje maistas arba kąsnio pojūtis gerklėje. Esant disfagijai maistas gali patekti į nosį, trachėją. Tokia būklė gali kankinti žmones, sergančius vėžiu, Parkinsono ar Alzheimerio ligomis, išsėtine skleroze, patyrusius insultą, kt.

Taigi jei ligoniui pasireiškia disfagija, turėtume ruošti skystesnės konsistencijos maistą. Taip pat gali padėti ir specialios medicininės paskirties maisto produktai, kurie dėl savo tekstūros ir sudėties maistą ryjant nepateks ten, kur nereikia. Todėl ligonis nesprings, maistas neprovokuos vėmimo. Jeigu ligonis gali, jam reikia leisti valgyti pačiam, tai suteiks jam teigiamų emocijų, pasitikėjimo savimi.

Svorio netekimas. Sergant sunkiomis ligomis dėl prastos mitybos arba apetito praradimo ligoniai dažnai netenka svorio arba raumenų masės. Be abejo, tai turi neigiamos įtakos jų sveikatai, galimybėms pasirūpinti savimi. Ligoniai silpsta, jiems tampa sunku vaikščioti, nes jie jaučiasi praradę jėgas. Be to, sunkiems ligoniams, sergantiems vėžiu, Alzheimerio ar Parkinsono liga, jėgoms palaikyti normalaus maisto dažnai nepakanka. Tokiais atvejais rekomenduojama dietą papildyti baltyminiais ir kaloringais priedais. Taip ligonis suvalgys mažiau maisto, tačiau gaus daugiau kalorijų, vertingų maistinių medžiagų, ir tai teigiamai atsilieps jo sveikatai, savijautai.

Sukurti specialūs priedai, skirti nusilpusiems pacientams, kuriems reikalingas kaloringas ir daug baltymų turintis maistas. Jų pasirinkimas gausus: tai ir  specialūs gėrimai su ir be laktozės, ir pusryčiai, ir sriubos, ir užkandžiai, ir t.t.

Svarbu: dėl maisto papildų vartojimo reikalinga gydytojo dietologo konsultacija.

Virškinimo sutrikimai. Virškinimo sutrikimai gali būti įvairūs: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kt. Pavyzdžiui, gana dažnai šalutinis gydymo poveikis sergantiesiems vėžiu gali paveikti virškinamąją sistemą. Dėl piktybinių navikų gydymo pykinimą ir vėmimą patiria labai daug ligonių. Suprantama, kad tokiu atveju  jie išvis nenori žiūrėti į maistą. Tačiau būtent tokiems ligoniams itin reikalinga visavertė mityba, kuri padėtų išlaikyti kūno svorį, aprūpintų organizmą visomis būtinomis medžiagomis, kurių sergant itin reikia.

Dažnai virškinimo sutrikimų patiria ir nuo patalo nesikeliantys ligoniai. Gulintiems pacientams dėl nejudros, baltyminio maisto stokos gali vystytis vidurių užkietėjimas. Tokiu atveju jų mityba turėtų būti papildyta  skaiduliniu maistu arba skaidulų turinčiais priedais, kurie padėtų palengvinti ir sureguliuoti virškinimą.

Dehidratacija. Vanduo – gyvybiškai svarbus. Visiems žinomas, dažnai sutinkamas, tačiau dėl to svarbos neprarandantis teiginys. Žmogui vandens reikia nuolat, nes jo netenkame ne tik su šlapimu, prakaitu, bet ir kvėpuodami. Netekęs 6–8 proc. vandens žmogus sunkiai suserga, o praradęs 10–12 proc. – miršta dėl apsinuodijimo savo paties organizmo medžiagų apykaitos produktais.

Vanduo yra ląstelių ir audinių sudedamoji dalis, visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam vandens kiekiui. Vanduo padeda palaikyti nuolatinę druskų apykaitą, šalinti medžiagų apykaitos produktus. Taigi organizmui nuolat reikia vandens ir mineralinių druskų. Ne veltui vanduo įtrauktas ir į sveikos mitybos piramidę ir sudaro jos pagrindą. Tai dar kartą parodo jo svarbą žmogui. Tačiau daugelis žmonių skysčių vartoja nepakankamai. Ypač skysčių trūkumas aktualus vyresniems žmonėms, taip pat ligoniams, kurie dėl ligos arba pamiršta gerti, arba nenori, nes ir vanduo gali paskatinti pykinimo ar vėmimo priepuolį. Tokiais atvejais gali padėti specialūs dehidratacijai išvengti skirti produktai, kurie padeda aprūpinti būtina skysčių norma.

Slaugomų ligonių mitybai yra specialiai sukurti medicininės paskirties maisto produktai „Tonusline“. Jie skirti būtent tiems ligoniams, kurie dar pajėgia valgyti patys. Šie patiekalai yra skystesnės konsistencijos, todėl ligoniams lengviau patiems juos valgyti, jie nesukelia rijimo problemų. Kartu jie ir lengviau virškinami, be to, dar papildyti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Specialiems pacientų poreikiams tenkinti siūlomi įvairūs maisto produktų variantai – su saldikliais, be gliuteino ar laktozės. Taip pat produktai papildyti vitaminais, mineralais, skaidulomis, turi daugiau baltymų ir kalorijų. Produktų organoleptinės savybės nenukenčia dėl siūlomos skonių įvairovės, nes jiems gaminti naudojamos rinktinės žaliavos ir priedai.